TEIKIAMA PASLAUGA: SANDĖLIO LOGISTIKOS TECHNOLOGINIO PROJEKTO RUOŠIMAS

Klientams padedame suprojektuoti naujus sandėlius, labiausiai tinkančius Jų veiklai, ar pritaikyti jau turimus sandėlius Jų veikos specifikai. Pagal esamus ar numatomus prekių srautus, reikalingą pralaidumą ir veiklos procesus yra parenkami sandėlio zonų dydžiai (sandėliavimo, komplektavimo, pridėtinės vertės paslaugos), rekomenduojama sandėlio įranga bei jos išdėstymas, naudotinos technologijos, numatoma krovos vartų skaičius ir tipas, kas nulemia sandėlio dydį, konstrukcijas (kolonų tinklelį), formą (kiauras, U tipo, vienpusis), eismą teritorijoje bei kt. parametrus.

Dažnai mūsų Klientai šiuos darbus užsako prieš pradedant detalų projektavimą ar net prieš įsigijant sklypą, kad turint išeitinius duomenis būtų galima pasitvirtinti verslo planą bei suformuluoti aiškią užduotį architektams ir konstruktoriams.

Su mūsų pagalba Klientai sutaupo tiek investicines lėšas statant sandėlį (išvengiama nenaudingų m2 ir m3, optimalus zonų išdėstymas), tiek eksplotavimo kaštus dirbant juose (šilumos nuostoliai, apšvietimas, šildymo kaštai).

Darbai atliekami per 4-8 sav. priklausomai nuo duomenų pateikimo spartos ir proceso sudėtingumo.

PLAČIAU APIE SANDĖLIŲ LOGISTIKOS TECHNOLOGINĮ PROJEKTAVIMĄ

Sandėlių logistikos technologinis projektavimas – tai pagrindas priimant sprendimą dėl naujo sandėlio statybos ar esamo rekonstrukcijos.

Jis tampa techninės projektavimo užduoties pagrindu, nes sandėlyje naudojamos technologijos didžia dalimi nulemia jo dydį, parametrus ir formą.

Ruošiant Sandėlių logistikos technologinį projektą yra suformuluojama sandėlio paskirties koncepcija, parenkamas teritorijos išplanavimas ir sandėlio forma, nustatomos pagrindinės sandėlio konstrukcijos, įvertinamas krovinių pralaidumas ir rekomenduojamos sandėliavimo sistemos bei įranga. Investuotojams pateikiame preliminarias sandėlių statybos atsipirkimo (ROI) skaičiuokles.

Visi lietuviai iš prigimties tiesiog privalo būti krepšinio ekspertais. Labai panašiai yra ir su statyba, tame tarpe ir sandėlių statyba. Pasitaiko manančių, jog svarbiausia yra pastatyti kuo didesnės „kubatūros” sandėlį, kad „viskas” tilptų, o po to jau galvoti kaip čia jame dirbti.

Tokių būdu sandėlio vidaus procesų dizainas perleidžiamas architektams ir konstruktoriams, kurie dažniausia neturi jokio „žalio” supratimo ir patirties apie sandėlyje vykstančius procesus ir visų pirma kreipia dėmesį į išvaizdą ir statybos kainą. Rezultate tenka matyti „gražius” sandėlius, tačiau viduje – neoptimalaus pločio pravažiavimus, viduryje komplektavimo aikštelės stovinčias kolonas, ar veiklos procesą neatitinkančią sandėlio konfigūraciją (didelė laisva rida sandėlyje ar eismo „kamščiai”).

Įmonės, statančios sandėlius siekiant optimaliai išnaudoti sandėlio plotą bei efektyvinti procesus, visų pirma turėtų pasiruošti logistikos technologinį projektą. Tai kaip „mozaikos” dėlionė – kol kiekvienos sudedamos dalies neišanalizuosi ir neįvardinsi, bus sudėtinga suprasti visą „paveikslą”. Tokio projekto sudedamosios dalys būtų:

  1. individualių sandėlio procesų aprašymas;
  2. prekių saugojimo ir krovos technikos parinkimas;
  3. sandėlio patalpų plotų nustatymas;
  4. sandėlio ir teritorijos išplanavimas.

Ką reikėtų aptarti kiekvienoje dalyje?

Individualūs sandėlio procesai pirmiausiai parenkami pagal sandėlio paskirtį. Sandėlis gali būti skirtas žaliavų ar gatavos produkcijos sandėliavimui, paskirstymo (distribucinėms) prekėms ar perkrovimo (cross-docking) užsakymams aptarnauti, o gal tai prekių atsiėmimo sandėlis į kurį užsakymo atsiimti turėtų atvykti pats vartotojas. Kiekvienu iš šių atvejų skirsis procesų specifika.

Pavyzdžiui, parenkant el. prekybos bendrovei UAB „PIGU” centrinius sandėlius buvo atsižvelgta, jog kartu tai bus ir prekių atsiėmimo punktas klientams. Sandėlio vieta buvo parenkama vertinant patogumą klientams, tad sandėlį teko talpinti per du pastato aukštus. Tam, kad nesusidarytų prekių “kamštis”, buvo numatytas papildomas krovininis liftas prekėms užkelti ir nukelti iš antro aukšto. Tokio įrenginio montavimas vykdant veiklą sandėlyje būtų ypač komplikuotas.

Parenkant sandėlio procesus reikėtų įsivertinti ir aptarnaujamų prekių bei užsakymų specifiką. Turėtų būti atsižvelgta į prekių pavadinimų skaičių, gabaritus, apyvartumą bei užsakymų skaičių, dydį, eilučių skaičių, reikalaujamą įvykdymo greitį. Visi šie parametrai padėtų parinkti įmonei labiausiai tinkančią prekių atrinkimo įrangą bei metodą.

Prekių rinkimas gali būti atliekamas naudojant tam skirtą įvairią įrangą. Dažniausiai smulkiose įmonėse prekių atrinkimas atliekamas remiantis popieriaus lape atsispausdintu užsakymu, vidutinio dydžio įmonėse – pateikus užsakymą į radijo dažnio terminalą / skenerį. Įmonės, aptarnaujančios didelius užsakymų srautus, naudoja labiau automatizuotą įrangą – vykdo atrinkimą pagal “balsą” (pick-to-voice), „šviesą” (pick-to-light), ar pilnai automatizuoja prekių atrinkimą (darbus atlieka robotai).

Užsakymų rinkimas gali būti organizuojamas skirtingais metodais, pavyzdžiui:

  1. vienu metu renkant vieną užsakymą (pick-by-order),
  2. vieną prekę išdėliojant į keletą užsakymų (pick-by-item),
  3. vienu metu renkant visus atskiro kliento užsakymus (pick-by-customer),
  4. vienu metu renkant visus atskiro maršruto užsakymus (pick-by-route),
  5. vienu metu renkant tam tikrą grupę užsakymų į vieną tarą (batch-picking),
  6. vienu metu renkant atskirus užsakymus į atskiras taras (parallel-picking), kt.

Kiekvienas iš aukščiau aptartų prekių atrinkimo būdų turi labiausiai tinkamas pritaikymo aplinkybes, tad teisingai parinkta kombinacija leis pasiekti aukštą investicijų grąžą, o neteisingai – sąlygos dideles investicijas ir žemą efektyvumą.

Pasirinkus sandėlio procesus reikėtų nuspręsti, kokia prekių saugojimo ir krovos technika bus naudojama sandėlyje. Sandėliuose Lietuvoje dažniausiai yra naudojami 1 paletės gylio stelažai prekėms ant palečių sandėliuoti bei lentynos smulkioms prekėms laikyti. Siekiant sandėliuoti kuo mažiau „oro”, tiek stelažai, tiek lentynos dar yra dalinamos į smulkesnes erdves „puspaletes” ar „dėžes” (bin). Atliekant skaičiavimus, reikia atkreipti dėmesį, kad sandėlyje būtų numatyta pakankamai atrinkimo bei prekių “buferinio” sandėliavimo vietų. Parenkant prekės atrinkimo vietos dydį būtina įvertinti prekės apyvartumą, išmatavimus bei momentinį likutį.

Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” valdo šaldytų produktų terminalą uosto teritorijoje, kur žemė yra sąlyginai labai brangi. Siekiant kuo optimaliau išnaudoti pastato plotą buvo nuspręsta montuoti „judančius” stelažus (vienintelius tokius Baltijos šalyse), tad vienas pravažiavimas yra skirtas penkioms stelažų eilėms. Šiuo atveju, sandėlių valdymo sistema valdo judančių stelažų eilę ir praskiria stelažus į tą “gatvę”, į kurią ar iš kurios turi būti paimtas krovinys.

Apskaičiuojant sandėliavimo įrangos poreikį, reikia įvertinti ne tik esamus prekių srautus, tačiau ir 3-5 metų įmonės augimo bei naujų projektų planus. Esant sezoniniams svyravimams, patartina numatyti 15-20% laisvos vietos stelažuose, prekių atrinkimui ir saugojimui (šis % priklauso nuo prekių specifikos). Pasauliniai tyrimai rodo, kad sandėlio užimtumui viršijus 85%, darbuotojų produktyvumas ir darbo saugumas krenta eksponentiškai žemyn.

Renkantis krovos techniką, reikėtų įvertinti, kokio svorio gali būti sunkiausia paletė, į kokį aukštį bus keliamos prekės, galimas krautuvo stiebo aukštis (išvažiavimo vartų aukštis), keičiami ar tik pakraunami akumuliatoriai (priklausomai keliomis pamainomis vykdomas darbas), ar sandėliuose numatyta stelažų zona su labai siauru pravažiavimu (very-narrow-aisle).

Atrinkimo procesas taip pat gali įtakoti krovos technikos parinkimą – krovos šakių ilgį (vienu metu renkamos viena arba dvi paletės), krautuvas su pakeliama darbo vieta (kai atrinkimas atliekamas ir iš viršutinių stelažų aukštų) ir kt.

Krovos technikos apsisukimo spindulys tiesiogiai įtakoja tarpus tarp stelažų. Pvz. 4500 m2 sandėlyje, tarpą tarp stelažų padarius 5 cm didesnį nei reikalauja įrangos charakteristikos susidaro, ~40 m2 nenaudingo ploto (~20’000 € statybų kaštai) ir ~1% papildomų komunalinių išlaidų kas mėnesį (šildymas, apšvietimas, papildomas nuvažiuojamas atstumas ir t.t.).

Kartu su saugojimo ir krovos technika reikėtų neužmiršti ir konstrukcijų apsaugos. Geriausiai nelaimingiems atsitikimams būti pasiruošus iš anksto ir užkirsti kelią jų atsiradimui.

Šiame etape reikėtų įvardinti visas reikalingas sandėlio zonas bei apskaičiuoti jų plotą. Rekomenduojame pradėti nuo sandėliavimo zonos ploto paskaičiavimo, atsižvelgiant į reikiamą atrinkimo ir sandėliavimo vietų skaičių (stelažų, lentynų ar kitos sandėliavimo įrangos), bei krovos technikos parametrus. Taip pat numatyti komplektavimo aikštelės (prekių priėmimui, komplektavimui ir pakrovimui) reikiamą plotą bei krovos rampų skaičių, atsižvelgiant į prekių srautus. Sandėliuose būtina neužmiršti krautuvų pakrovimo vietos (akumuliatorinės), panduso, operatoriaus patalpos, darbuotojų persirengimo ir kitų buitinių patalpų.

Verta priminti, kad apie du trečdalius (t. y. 60-70%) darbo laiko darbuotojai sandėlyje sugaišta vykdami iš taško A į tašką B. Tad visos aukščiau išvardintos sandėlio zonos turi būti optimaliai išdėstytos viena šalia kitos, siekiant kuo labiau sutrumpinti “prekių judėjimo kelią” nuo patekimo į sandėlį iki išvykimo iš jo.

Atsarginėmis automobilių dalimis prekiaujanti įmonė UAB „AD Baltic” centriniame sandėlyje valdo apie 50’000 prekių pavadinimų. Didžioji dalis – tai smulkios prekės, todėl siekiant optimaliai išnaudoti sandėlio erdvę, prekės yra sandėliuojamos lentynose išdėliotose 2 aukštų antresolėje. Antresolės pavyzdį galite matyti paveiksle.

Priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, gali būti numatyta pridėtinių paslaugų patalpos (pvz. patalpos skirtos prekių lipinimui, taros plovimui – saugojimui), šoninės krovos rampa, biuro patalpos ir kt.

Žinant preliminarius sandėlio zonų plotus, galėtumėte pradėti dėlioti sklypo / sandėlio „mozaiką”. Atsižvelgiant į sklypo parametrus ir konfigūraciją yra ruošiami keli sandėlio išplanavimo variantai. Šiame etape reikėtų įsivertinti ir pasirinkti:

a) sandėlio tipą – “kiauras”, „U” formos ar atskirų fragmentų (atsižvelgiant į procesus ir sklypo konfigūraciją);
b) kolonų tinklelį atitinkantį sandėliavimo įrangą, krovos techniką ir priešgaisrinius reikalavimus (pvz. prekės turi būti 0,8 m atstumu nuo pastato sienų konstrukcijų);
c) pavaizduoti visas reikiamas sandėlio zonas (aptartas 3 punkte);
d) krovos rampas bei įvertinti krovininių mašinų judėjimą ir manevravimą sklypo teritorijoje, mašinų laukimo zonas;
e) lengvųjų automobilių statymo zonas ir darbuotojų judėjimo teritorijoje bei sandėlyje srautus.image006

Darbų saugos prekėmis prekiaujanti įmonė UAB „Sabelijos prekyba” pasirinko „U” tipo sandėlio išplanavimą. Šiuo atveju priėmimo ir išdavimo aikštelės yra greta, todėl yra patogu vykdyti gautų prekių perkrovimą (“cross-docking”) be prekių talpinimo į sandėlį.

Dažniausia yra ruošiami 3 – 5 galimi sandėlio ir sklypo išplanavimo variantai. Tik pasirinkus labiausiai įmonės interesus atitinkantį variantą, jis perduodamas vystyti architektams ir projektuotojams, kurių užduotis – nekeičiant ar derinant esminius sandėlio parametrus (išmatavimas, forma, kolonų išdėstymas, rampų skaičius, vieta sklype ir kt.), paruošti statybos projektą. Tokiu būdu įmonė pasiekia šiuos tikslus:

a) sandėlio darbuotojų darbo efektyvumas – numatytos pakankamos zonos skirtingų matmenų ir apyvartumų prekėms, pakankamo dydžio komplektavimo zona, pravažiavimai tarp stelažų atitinka įrangos charakteristikas ir kt.;
b) optimalūs eksploataciniai kaštai – optimaliai panaudota sandėlio erdvė (tauposi statybos ir eksploatavimo kaštai).

TAI PADĖS IŠVENGTI „SPĄSTŲ” IR NEREIKALINGŲ IŠLAIDŲ:

  • Jūsų verslas ateityje keisis, tad projektuojant sandėlį numatykite lanksčias jo transformavimo / adaptavimo galimybes.
  • Nepagailėkite savo brangaus laiko ir susipažinkite su logistikos teorija Jūsų verslo srityje, pasaulinėmis naujovėmis, pasidomėkite kitų įmonių patirtimi ir atradimais.